Kiekvienam automobiliui reikia kuro, tačiau jam degant susidaro išmetamosios dujos, kurios teršia orą. Kad ši tarša būtų kuo mažesnė, nuo 1993 metų visoms kurą naudojančioms transporto priemonėms pradėtas taikyti teršalų išmetimo standartas. Viena svarbiausių detalių, padedančių jį atitikti, yra katalizatorius. Tai į korį panaši talpa, esanti automobilio apačioje. Pagrindinė katalizatoriaus funkcija – valyti iš variklio išmetamas dujas ir paversti jas mažiau kenksmingomis aplinkai.
Kaip veikia katalizatorius?
Kai jau aptarėme, kas yra katalizatorius, galime pereiti prie jo funkcijų ir veikimo principų. Katalizatorius padeda sumažinti kenksmingų medžiagų kiekį išmetamosiose dujose. Paprastai jis įkaista iki labai aukštos temperatūros. Tuomet katalizatoriaus viduje prasideda cheminės reakcijos, kurios pavojingus teršalus paverčia mažiau kenksmingomis medžiagomis. Pagrindinės cheminės reakcijos – redukcija ir oksidacija. Redukcijos metu katalizatorius padeda sumažinti azoto oksidų kiekį. Oksidacijos metu jis paverčia anglies monoksidą ir nesudegusius angliavandenilius anglies dioksidu bei vandens garais. Tokiu būdu teršalai tampa kelis kartus mažiau pavojingi aplinkai.
Svarbų vaidmenį čia taip pat atlieka taurieji metalai – platina, paladis ir rodis. Jie veikia kaip paviršius, ant kurio teršalai gali lengviau vykdyti chemines reakcijas. Patys metalai į reakcijas neįsitraukia – jie tik sudaro sąlygas joms vykti, todėl savo funkciją gali atlikti labai ilgą laiką.
Kad katalizatorius galėtų atlikti savo darbą, variklis taip pat turi gauti tinkamą kuro ir oro santykį. Tam automobilyje yra du deguonies jutikliai – vienas prieš katalizatorių, kitas už jo. Jie nuolat matuoja, kiek deguonies yra išmetamosiose dujose, o tuomet perduoda šiuos duomenis transporto priemonės kompiuteriui, kuris, atsižvelgdamas į tai, reguliuoja įpurškiamo kuro kiekį, kad dujų sudėtis būtų optimali katalizatoriaus reakcijoms.
Moderniuose automobiliuose gali būti naudojami net keli katalizatoriai, nes skirtingų tipų varikliai išskiria skirtingas teršalų rūšis. Ši sistema leidžia sumažinti oro taršą, pagerinti paties variklio darbą ir atitikti aplinkosaugos reikalavimus.
Automobilio katalizatorių tipai
- Benzininių automobilių katalizatoriai. Benzininiuose automobiliuose paprastai montuojamas katalizatorius, kuris padeda išvalyti išmetamąsias dujas. Jis sumažina kenksmingų medžiagų kiekį, todėl į orą patenka gerokai švaresnės dujos. Dažniausiai benzininiuose automobiliuose būna vienas katalizatorius, įrengiamas arčiau variklio, kad greitai įkaistų ir pradėtų dirbti iš karto, vos tik užvedama transporto priemonė.
- Dyzelinių automobilių katalizatoriai. Dyzeliniuose automobiliuose tarša yra kitokia, todėl jų išmetimo sistema sudėtingesnė. Dažniausiai ją sudaro keli elementai:
- Oksidacinis katalizatorius. Tai įrenginys, kuris pirmas sumažina išmetamosiose dujose esantį kenksmingų medžiagų kiekį;
- Kietųjų dalelių filtras (DPF). DPF surenka suodžius (juodus dūmus), juos kaupia, o vėliau pats sudegina, kad suodžiai nepatektų į orą;
- SCR sistema. Naujesniuose dyzeliniuose automobiliuose naudojama papildoma sistema, įpurškianti skystį „AdBlue“. Jis padeda dar labiau sumažinti teršalus, kad transporto priemonė atitiktų griežtesnius taršos reikalavimus.
- Universalieji katalizatoriai. Tai ne originalios gamintojo dalys, o pagal bendrą standartą pagaminti įrenginiai. Jie gali tikti daugeliui automobilių ir paprastai kainuoja pigiau. Tačiau svarbu paminėti, kad universaliųjų katalizatorių veikimas gali būti ne toks efektyvus. Be to, jų tarnavimo laikas dažniausiai yra trumpesnis.
Katalizatoriaus svarba aplinkai
Katalizatorius gerokai sumažina į orą išmetamų kenksmingų medžiagų kiekį. Jo viduje vykstančios reakcijos sulaiko ir paverčia pavojingus teršalus daug saugesnėmis dujomis, todėl oras teršiamas mažiau. Dėl katalizatoriaus automobiliai neišmeta į aplinką tiek daug nuodingų junginių, kurie prisideda prie smogo, kvėpavimo takų ligų ir prastesnės oro kokybės miestuose. Be veikiančio katalizatoriaus kiekviena kelionė sukeltų gerokai didesnę taršą, todėl būtų neįmanoma pasiekti aplinkosaugos standartų. Ši detalė ne tik padeda apsaugoti žmonių sveikatą, bet ir mažina neigiamą poveikį gamtai bei klimatui.
Netinkamai utilizuotas ir perdirbtas katalizatorius taip pat kenkia aplinkai, todėl jo negalima paprasčiausiai išmesti. Paprasta išeitis – katalizatoriaus supirkimas. Tokiu būdu ne tik prisidėsite prie gamtos gerovės, bet ir papildomai užsidirbsite.
Katalizatoriaus gedimo požymiai
Tam tikri požymiai gali signalizuoti apie katalizatoriaus gedimą:
- Suprastėjusi variklio trauka;
- Padidėjusios kuro sąnaudos;
- Užsidegusi lemputė prietaisų skyrelyje;
- Netolygus variklio darbas;
- Metalo ar barškėjimo garsas, sklindantis iš automobilio apačios.
D.U.K:
Vidutinė katalizatoriaus tarnavimo trukmė – iki 100 000 kilometrų, tačiau jo ilgaamžiškumas priklauso nuo įvairių aspektų.
Jei katalizatorius užsikemša, išmetamosios dujos negali laisvai pasišalinti. Tokiu atveju automobilis praranda galią, gali imti trūkčioti. Ilgainiui padidėja rizika sugadinti kitas variklio dalis.
Kai kurie žmonės išima katalizatorių, nes mano, kad automobilis taps galingesnis arba remontas kainuos pigiau. Tačiau svarbu paminėti, jog be katalizatoriaus transporto priemonė gali nepraeiti techninės apžiūros.
Jei užsikimšimas nedidelis – taip. Tačiau paprastai nerekomenduojama katalizatoriaus valyti patiems, todėl geriau kreipkitės į specialistus.
Katalizatorių reikia keisti tada, kai jis nebeatlieka savo funkcijos.
Taip. Jei katalizatorius užsikemša ar neveikia tinkamai, išmetamosios dujos negali laisvai pasišalinti, todėl variklis praranda galią ir automobilis prasčiau įsibėgėja.