Katalizatorius yra svarbi išmetimo sistemos dalis, tačiau bėgant laikui jis gali užsikimšti ir pradėti veikti netinkamai. Tokiu atveju automobilio darbas keičiasi – atsiranda įvairių simptomų, kurie išduoda, kad išmetamosios dujos negali laisvai pasišalinti. Svarbiausia šiuos signalus atpažinti kuo anksčiau, nes ignoruojama problema gali lemti rimtesnius gedimus.
Sumažėjusi variklio trauka, padidėjusios degalų sąnaudos ir įspėjamosios lemputės yra dažniausi signalai, rodantys, kad užsikišęs katalizatorius. Požymiai taip pat apima pakitusį išmetimo sistemos darbą, neįprastus garsus ir specifinį išmetamųjų dujų kvapą. Straipsnyje plačiau aptarsime, kodėl katalizatorius užsikemša, ką daryti tokiu atveju, bei kaip žinoti, kada seną katalizatorių reikia keisti nauju.
Kodėl katalizatorius užsikiša?
Laikui bėgant katalizatoriaus vidinė struktūra dėvisi, o į jį patenkančios medžiagos gali kauptis ir trukdyti normaliai veiklai. Dėl šios priežasties mažėja išmetamųjų dujų pralaidumas ir atsiranda įvairių automobilio veikimo problemų. Dažniausios katalizatoriaus užsikimšimo priežastys:
- Nesudegę degalai. Jei variklis dirba netolygiai arba yra tam tikrų gedimų, dalis degalų nesudega ir patenka į išmetimo sistemą, kur kaupiasi katalizatoriuje.
- Prasta kuro kokybė. Nekokybiškas kuras gali turėti priemaišų, kurios kaupiasi katalizatoriuje ir mažina jo efektyvumą.
- Alyvos patekimas į išmetimo sistemą. Dėl variklio nusidėvėjimo ar gedimų alyva gali patekti į degimo kamerą, o vėliau – į katalizatorių.
- Aušinimo skysčio nuotėkis. Jei į variklį patenka aušinimo skystis, jis gali sudegti ir palikti nuosėdų katalizatoriuje.
- Trumpi važiavimai. Važinėjant tik trumpais atstumais, katalizatorius nespėja įkaisti iki optimalios temperatūros, todėl nešvarumai nesudega ir kaupiasi.
- Natūralus nusidėvėjimas. Bėgant laikui katalizatoriaus vidinė struktūra suyra ar susidėvi, todėl jis pradeda kimštis.
Dažniausi požymiai, kad katalizatorius užsikišo
Užsikimšęs katalizatorius dažniausiai apie save praneša ne vienu, o bent keliais požymiais. Iš pradžių simptomai gali būti nežymūs – šiek tiek sumažėjusi trauka ar padidėjusios degalų sąnaudos. Laikui bėgant, paprastai jie tampa vis labiau pastebimi. Kadangi katalizatorius tiesiogiai susijęs su išmetimo sistema ir variklio darbu, jo užsikimšimas gali turėti įtakos bendrai automobilio veiklai. Žemiau aptarsime dažniausius požymius, kurie gali rodyti, kad katalizatorius yra užsikimšęs ir neatlieka savo funkcijos taip, kaip turėtų.
Variklio galios sumažėjimas
Vienas pirmųjų ir dažniausiai pastebimų požymių – sumažėjusi variklio trauka. Užsikimšęs katalizatorius trukdo išmetamosioms dujoms laisvai pasišalinti, todėl susidaro papildomas slėgis išmetimo sistemoje. Dėl šios priežasties variklis nebegali dirbti pilnu pajėgumu. Tai ypač jaučiasi spaudžiant greičio pedalą – automobilis vangiau reaguoja, sunkiau greitėja, gali prasčiau važiuoti į kalną. Kartais atrodo, kad transporto priemonė „dusina“ pati save. Šis požymis dažnai painiojamas su kitais gedimais, pvz., kuro tiekimo ar turbinos problemomis. Vis dėlto užsikimšęs katalizatorius taip pat gali būti viena iš priežasčių.
Padidėjusios degalų sąnaudos
Kai katalizatorius užsikemša, variklis nebegali efektyviai pašalinti išmetamųjų dujų, todėl jo darbas tampa mažiau efektyvus. Dėl šios priežasties degalų mišinys sudega prasčiau, o variklis ima reikalauti daugiau kuro tam pačiam rezultatui pasiekti, todėl padidėja degalų sąnaudos. Be to, dėl netinkamo išmetimo sistemos veikimo gali sutrikti jutiklių, kurie reguliuoja kuro padavimą, darbas, todėl degalų sąnaudos dar labiau išauga.
„Check Engine“ lemputės užsidegimas
Užsikimšęs katalizatorius dažnai sukelia klaidas automobilio elektroninėje sistemoje, todėl prietaisų skydelyje gali užsidegti „Check Engine“ lemputė. Tai įvyksta dėl to, kad deguonies jutikliai fiksuoja netinkamą išmetamųjų dujų sudėtį ir perduoda informaciją valdymo blokui. Nors ši lemputė signalizuoja apie įvairius gedimus, katalizatoriaus problemos yra viena iš galimų priežasčių. Kartais automobilis gali pradėti veikti avariniu režimu, pvz., sumažėja galia ar ribojamas greitis, kad būtų išvengta didesnių pažeidimų. Taigi, svarbu neignoruoti šių požymių, nes ilgainiui problema gali tik stiprėti.
Neįprasti garsai iš išmetimo sistemos
Užsikimšęs arba pradėjęs irti katalizatorius gali sukelti įvairius neįprastus garsus. Dažniausiai tai būna barškėjimas ar duslus bildesys, sklindantis iš automobilio apačios. Tokie garsai atsiranda dėl to, kad vidinė katalizatoriaus struktūra suyra, o dalys pradeda judėti viduje. Kartais garsai sustiprėja važiuojant per nelygumus ar didinant variklio apsukas. Be to, dėl užsikimšimo gali keistis ir bendras išmetimo sistemos garsas.
Pakitusi išmetamųjų dujų spalva ar kvapas
Užsikimšus katalizatoriui, degimo procesas tampa mažiau efektyvus, todėl į aplinką patenka daugiau nesudegusių medžiagų. Dėl šios priežasties dūmai gali tapti tamsesni, pilkesni ar net turėti melsvą atspalvį. Be to, kartais atsiranda aštresnis, nemalonus kvapas, primenantis sierą. Tai rodo, kad išmetimo sistema nesugeba tinkamai apdoroti kenksmingų junginių. Tokie pokyčiai dažniausiai pastebimi tiek stovint vietoje, tiek važiuojant, ypač užvedus šaltą variklį.
Retesni užsikišusio katalizatoriaus požymiai
Be dažniausiai pasitaikančių simptomų, užsikimšęs katalizatorius gali pasireikšti ir mažiau akivaizdžiais požymiais. Jie ne visada iš karto siejami su išmetimo sistema, todėl gali būti priskiriami kitiems gedimams. Vienas iš retesnių požymių – padidėjusi variklio temperatūra. Dėl sutrikusio išmetimo proceso šiluma neišsisklaido taip, kaip turėtų, todėl dalis jos lieka sistemoje. Bėgant laikui tai gali lemti ne tik variklio perkaitimą, bet ir kitų komponentų nusidėvėjimą.
Kitas retesnis signalas – padidėjęs slėgis išmetimo sistemoje. Kartais jis juntamas net fiziškai. Pavyzdžiui, prie išmetimo vamzdžio gali būti jaučiamas silpnesnis nei įprastai dujų srautas.
Dar vienas požymis – degalų kvapas aplink automobilį be akivaizdžių nuotėkių. Tai gali reikšti, kad dalis kuro nesudega tinkamai ir nėra efektyviai apdorojama išmetimo sistemoje.
Netikėtai sumažėjęs maksimalus greitis yra dar vienas požymis, į kurį vertėtų atsižvelgti. Net jei automobilis vis dar važiuoja sklandžiai, jis gali pasiekti mažesnį nei įprasta greitį, nes variklis nebegali dirbti visu pajėgumu dėl ribojamo išmetimo.
Šie požymiai paprastai pasireiškia kartu su pagrindiniais simptomais, tačiau būtent jie gali padėti anksčiau pastebėti problemą, kol ji dar nėra stipriai pažengusi.
Ką daryti, jeigu užsikimšo automobilio katalizatorius?
Pirmiausia rekomenduojama atlikti diagnostiką autoservise. Specialistai gali tiksliai nustatyti, ar problema tikrai susijusi su katalizatoriumi, nes panašūs simptomai paprastai būdingi ir kitiems gedimams. Tai padeda išvengti nereikalingų išlaidų.
Jeigu patvirtinama, kad katalizatorius yra užsikimšęs, egzistuoja keli sprendimai. Vienas iš jų – katalizatoriaus keitimas nauju arba naudotu. Kitas variantas – katalizatoriaus valymas, tačiau jis veiksmingas tik tam tikrais atvejais, kai užsikimšimas nėra stiprus. Kartais pasirenkamas katalizatoriaus pakaitalas, ypač jei automobilis senesnis arba norima sumažinti remonto išlaidas. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į tai, kad toks sprendimas gali turėti įtakos techninei transporto priemonės apžiūrai. Galiausiai, svarbu pašalinti ir pačią užsikimšimo priežastį, pvz., sutvarkyti variklio gedimus ar naudoti kokybiškesnį kurą. Priešingu atveju problema bus linkusi kartotis net ir pakeitus katalizatorių.
Kada katalizatorių, jam užsikišus, reikia keisti?
Katalizatorių rekomenduojama keisti, kai:
- Užsikimšimas yra stiprus ir nuolatinis. Jei išmetimo sistema yra stipriai apribota, o variklis akivaizdžiai praranda galią, tikėtina, kad katalizatoriaus atstatyti jau nepavyks.
- Vidinė struktūra yra suirusi. Katalizatoriaus viduje esanti keraminė arba metalinė struktūra gali suskilti ar subyrėti. Tokiu atveju valymas nebepadės, nes pati konstrukcija jau pažeista.
- Kartojasi tie patys simptomai po valymo. Jei po valymo problemos greitai sugrįžta, tai rodo, kad katalizatorius jau nesugeba atlikti savo funkcijos.
- Automobilis nepraeina techninės apžiūros dėl emisijų. Jei išmetamųjų dujų rodikliai viršija normas, o kiti galimi gedimai atmetami, dažnai tai reiškia, kad katalizatorius jau neveikia efektyviai.
- Rida yra didelė ir katalizatorius natūraliai nusidėvėjęs. Bėgant laikui katalizatorius praranda savo savybes – dažniausiai tai nutinka nuvažiavus 150 000–250 000 km ar daugiau.
- Atsiranda fiziniai pažeidimai. Jei katalizatorius deformuotas ar pažeistas po smūgio, jo veikimas gali būti sutrikęs, todėl keitimas tampa būtinas.
Svarbu pabrėžti, kad keičiant katalizatorių reikia ne tik pasirinkti tinkamą detalę, bet ir pašalinti priežastį, dėl kurios jis užsikimšo – tik tokiu atveju išvengsite pasikartojančių problemų.
Ką daryti su senu katalizatoriumi?
Katalizatoriaus sudėtyje yra tauriųjų metalų, tokių kaip platina, paladis ir rodis. Tai vertingos medžiagos, kurios gali būti panaudotos pakartotinai. Dėl šios priežasties seno katalizatoriaus supirkimas yra geriausias pasirinkimas – jis leidžia ne tik papildomai užsidirbti, bet ir išvengti bereikalingos taršos. Supirkimo procesas dažniausiai yra gana greitas ir paprastas, o pinigai gaunami iš karto.